Kokie yra pagrindiniai teptuotųjų variklių eksploatacijos apribojimai?

Varikliai su šepetėliais yra labai jautrūs maitinimo parametrams – netinkamo įtampos ar srovės naudojimas yra pagrindinė ankstyvo gedimo priežastis. Pirmiausia patikrinkite variklio su šepetėliais techninėje plokštelėje ar instrukcijoje nurodytą nominalinę įtampą (pvz., 6 V, 12 V, 24 V) ir niekada neviršykite ±10 % šios vertės. Per aukšta įtampa verčia variklį suktis per greitai, dėl to susidaro per didelis šilumos kiekis, kuris sudegina apvijas arba pažeidžia šepetėlius. Per žema įtampa sukelia nepakankamą sukimo momentą; variklis gali užsiblokuoti esant apkrovai, traukdamas netinkamą srovę, dėl kurios perkaista ritė. Naudokite stabilų maitinimo šaltinį, kurio srovė atitiktų maksimalią variklio su šepetėliais srovės apkrovą (leidžiamoji srovė paprastai yra 2–3 kartus didesnė už nominalinę). Įrengkite saugiklį arba automatinį jungiklį maitinimo linijoje, kad apsaugotumėte nuo srovės šuolių. Stabilus ir tinkamai parinktas maitinimas užtikrina, kad variklis su šepetėliais veiktų saugiuose ribose.

Reikšminga tepimas, kad būtų sumažintas trintis tarp šepetėlių variklio besisukančių dalių (rotoriaus, guolių ir įvorės). Laikui bėgant tepimas praranda savybes ar išdžiūna, sukeliant metalo kontaktą su metale, kuris padidina dėvėjimąsi ir generuoja šilumą. Kas 500–1000 darbo valandų, išmontuokite šepetėlių variklį (laikydamiesi instrukcijos) ir užtepkite gamintojo rekomenduojamą tepalą – paprastai tai lengvas mašininis aliejus arba riebalas. Dėkite didelį dėmesį guolių vietoms ir rotoriaus ašies galams; vengti perdaug tepimo, nes pertekliniai riebalai gali pritraukti dulkių ar patekti į kolektorius ir šepetėlius, sukeldami blogą kontaktą. Šepetėlių varikliams, veikiantiems dulkinose ar aukštos temperatūros aplinkose, reikia trumpinti tepimo intervalus. Reguliarus tepimas sumažina trintį, pailgina judančių dalių tarnavimo laiką ir neleidžia šepetėlių varikliui perkaisti eksploatuojant.

Sušluostytieji varikliai yra suprojektuoti tam tikroms apkrovos riboms – pernelyg didelė apkrova ar ilgas užstrigimas juos labai pažeidžia. Perkrauta reiškia, kad variklis verčiamas dirbti sunkiau nei nurodyta jo nominalinė galia, dėl to padidėja srovės sunaudojimas ir apvijos perkaitinamos. Ilgas užstrigimas (kai variklis negali suktis, nors yra įjungtas) dar žalingesnis: srovė išauga iki 5–10 kartų daugiau nei nominali vertė, per kelias minutes sudeginant apvijas arba ištirpdant kolektorius. Tam, kad tai būtų išvengta, užtikrinkite, kad apkrova neviršytų sušluostytojo variklio nominalinio sukimo momento. Jei variklis veikia kintamos apkrovos sąlygomis, įrengkite sukimo momento ribotuvą arba perkrovos apsaugos įrenginį. Jei variklis netikėtai užstręsta (pvz., dėl užsiblokuotų mechanizmų), nedelsiant išjunkite maitinimą, kad nebūtų pažeistas. Išvengiant perkrovos ir užstrigimų apsaugomi sušluostytojo variklio vidiniai komponentai ir užtikrinamas patikimas veikimas.

Šepetėliai ir kolektorius yra labiausiai dėvimos šepetėlių variklio dalys – jų būklė tiesiogiai veikia našumą ir tarnavimo laiką. Patikrinkite šepetėlius kas 300–500 darbo valandų: įsitikinkite, kad jie turi pakankamą ilgį (pakeiskite, jei nusidėvėję iki 1/3 pradinio dydžio) ir gerai liečiasi su kolektoriumi. Nusidėvėję, įtrūkę arba netolygiai nusidėvėję šepetėliai sukelia kibirkščiavimą, blogą laidumą ir kolektoriaus pažeidimus. Patikrinkite kolektoriaus paviršių dėl dėvėjimosi, įbrėžimų ar anglies kaupimosi – švelniai nuvalykite smulkiu smalinio popieriumi arba alkoholiu sudrėkintu vilnoniu skudurėliu be pūkų. Jei kolektorius stipriai nusidėvėjęs ar turi gilias rėves, gali prireikti jo perdažymo arba keitimo. Įsitikinkite, kad šepetėlių spyruoklės tinkamai veikia (silpnos spyruoklės sukelia blogą kontaktą). Reguliarios šepetėlių ir kolektoriaus apžiūros bei priežiūra sumažina kibirkščiavimą, pagerina efektyvumą ir pailgina šepetėlių variklio tarnavimo laiką.

Sušluostytieji varikliai veikimo metu kaitinasi, o bloga ventiliacija sukelia šilumos kaupimąsi, kuris pažeidžia izoliaciją ir komponentus. Įsitikinkite, kad variklio aušinimo angos būtų švarios ir neužblokuotos – nuvalykite dulkes, šiukšles ar purvą, trukdančius oro srautui. Sušluostytiesiems varikliams, įrengtiems uždarose erdvėse, naudokite aušinimo ventiliatorių ar šilumos atsklaidą, kad būtų galima efektyviai išsklaidyti šilumą. Apsaugokite sušluostytąjį variklį nuo nepalankių sąlygų: vengti drėgmės, dulkės ar cheminės korozijos sukėlėjų, kurie gali sukelti rūdijimą, trumpąjį jungimą ar šepsečių nusidėvėjimą. Atvirose ar dulkinose vietose naudokite apsauginį dangčią ar korpusą; užtikrinkite, kad elektros jungtys būtų sandariai uždarytos, kad būtų išvengta vandens patekimo. Aukštos drėgmės aplinkoje naudojamiems sušluostytiesiems varikliams pasirinkite korozijai atsparias modelių versijas arba ant metalinių dalių naudokite rūdžių slopintuvą. Gerai ventiliacija ir aplinkos apsauga užkerta kelią perkaitimui ir korozijai, padedant sušluostytajam varikliui išlaikyti gerą darbinę būklę.